Mo
Gawdat

Dirbtinio intelekto raidos istorija yra nenutrūkstamų ir neįtikėtinai viršijamų lūkesčių istorija. Niekada nesitikėjome, kad dirbtinis intelektas įvaldys Go – sudėtingiausią strateginį žaidimą žemėje. Tikėjome, kad žmogaus išradingumas leis mums išlikti kūrybiškiausia planetos jėga. Niekada nemanėme, kad kompiuteris mus pranoks užmegzdamas ir palaikydamas santykius su kitais žmonėmis. Ir tada… dirbtinis intelektas išlaikė Tiuringo testą, o iki 2049 m. DI bus milijardą kartų protingesnis už žmones.

Mo yra bestselerio „Scary Smart“, vienos iš pirmųjų knygų apie nereguliuojamo dirbtinio intelekto pavojus ir kaip galime jam priešintis, autorius. „Times“ ir „Sunday Times“ šią knygą išrinko TOP 10 geriausių metų verslo knygų.

Būdamas Google |X| verslo vadovu, Mo „gyveno“ greta labiausiai besivystančių technologijų. Daugiau nei 30 metų matydamas slapčiausius dirbtinio intelekto vystymosi užkulisius, Mo kvies pasigilinti į klausimus, apie kuriuos dažniausiai nutylima (?!)

Google [X] yra „Google“ pusiau slaptas inovacijų padalinys, kuriame Mo vadovavo verslo strategijai, planavimui, pardavimams, verslo plėtrai ir partnerystėms. [X] nebando pasiekti laipsniško pasaulio tobulėjimo, o vietoj to siekia kurti naujas technologijas, kurios pakeistų tai, kaip pasaulis „veikia“ ir atneštų radikalius, eksponentinius (10X) pokyčius. Tačiau, ar jums tie pokyčiai išties naudingi?

Ian
Goldin

Dabar yra geriausias žmonijos laikotarpis. Ir mūsų trapiausia akimirka. Pasaulyje klesti sveikata, gerovė ir švietimas. Moksliniai atradimai veja vienas kitą. Tačiau tos pačios jėgos, kurios kai kuriems iš mūsų leidžia klestėti, kitiems atneša sunkumus – o, tuomet, visuomenė susipainioja, tampame lengvai pažeidžiami.

Sykį jau tai išgyvenome. Pirmasis Renesansas, Kolumbo, Koperniko, Gutenbergo ir kitų laikais, perbraižė visus pasaulio žemėlapius, išlaisvino informaciją ir perkėlė Vakarų civilizaciją iš viduramžių į ankstyvąją moderniąją erą. Tokie pokyčiai turėjo savo kainą: socialinis susiskaldymas, politinis ekstremizmas, ekonominiai sukrėtimai, pandemijos ir kitos netikėtos pasekmės.

Kaip galime pasisemti drąsos ir išminties iš pirmojo Renesanso, kad šiame Naujajame Renesanse sukurtume savo aukso amžių?

Prof. Ian Goldin yra Oksfordo universiteto globalizacijos ir plėtros profesorius. Jis buvo Pasaulio banko viceprezidentas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) Londone vyriausiasis ekonomistas. Jis įsteigė Oksfordo Martino mokyklą, buvo jos direktorius (2006–2016), o šiuo metu vadovauja Oksfordo Martino technologinių ir ekonominių pokyčių, darbo ir pasaulio vystymosi ateities tyrimų programoms.

prof. Olivier
Sibony

Kaip aplinkos triukšmas ir neapibrėžtumas veikia priimant sprendimus? Kaip palikti triukšmą nuošaly ir susifokusuoti ties tuo, kas išties svarbu? Ir kaip sukurti triukšmą, norint reikiamo sprendimo sau?

Turėtumėte galvoti apie save kaip apie sprendimų priėmimo proceso architektą, o ne kaip apie puikų sprendimų priėmėją. Taip pat ir priimant darbuotojus, ne intelektas ar kompetencija, bet gebėjimas spręsti problemas, nepaisant išsilavinimo ar darbo srities, yra svarbiausias kriterijus.

Olivier yra HEC Paris verslo mokyklos ir Oksfordo Universiteto strategijos profesorius. Anksčiau jis 25 metus praleido McKinsey & Company, kur buvo vyresnysis partneris. Ten jis vadovavo pasaulinės strategijos ir vartojimo prekių bei mažmeninės prekybos sektoriaus praktikoms. Olivier yra knygos „Triukšmas“ (angl., Noise: A Flaw in Human Judgment) bendraautoris.

Pasaulyje pripažintas kaip srities ekspertas, Olivier taip pat dirbo kartu su kitais ryškiausiais elgsenos mokslininkais, tokiais kaip Danielis Kahnemanas, ar kognityviniais mokslininkais, tokiais kaip Danas Lovallo. Trise jie 2015 m. parašė straipsnį „Prieš priimant svarbius sprendimus“, kuris Harvard Business Review buvo cituojamas kaip vienas iš „10 dalykų, kuriuos būtina perskaityti priimant protingus sprendimus“.

Prof. Megan
Reitz

Bestselerio „Speak Out, Listen Up“ autorė, Oksfordo universiteto Saïd verslo mokyklos mokslininkė, Hult tarptautinės verslo mokyklos lyderystės profesorė

„Noriu, kad pasisakytų visi… net jei tai kainuotų jiems darbą!“ – Samuelis Goldwynas, JAV filmų prodiuseris.

Kiekvieną dieną namuose, darbe ir savo bendruomenėse priimame sprendimus, kada kalbėti, o kada tylėti. Mes taip pat pasirenkame, ko klausytis ir kieno balsą nuleisti. Šie „pokalbio įpročiai“ turi milžiniškų pasekmių. Jie apibrėžia mūsų santykius, karjerą ir vadovavimo praktiką. Kartu jie apibrėžia organizacijos kultūrą ir daro įtaką reputacijai, etiškam elgesiui, naujovėms, įsitraukimui ir kt. Kai kuriais atvejais tai gelbsti ar kainuoja gyvybes.

Prof. Megan Reitz tyrimai rodo, kad iniciatyvos „kalbėti“ ir „psichologinis saugumas“ dažnai žlunga, kai per daug susitelkiama į individualią drąsą, reikalingą pasisakyti. Taip yra todėl, kad kalbėjimas turėtų būti suprantamas kaip santykinis ir sisteminis – mes kalbame priklausomai nuo to, kaip atrodo aplinkiniai ir ar manome, kad jiems tikrai įdomu mus išgirsti. Lyderiai dažnai nesuvokia savo galios pasekmių ir to, kaip ji nutildo kitus, o tyrimų rezultatai rodo, kad jie gali pervertinti savo klausymo įgūdžius ir tai, kaip jie yra suprantami.

Lyderio darbas yra kviesti kalbėti ir sumaniai išklausyti, aktyviai skatinti kalbėti tiesą ir kurti psichologinio saugumo kultūrą. Jų darbas yra leisti kitiems su jais nesutikti ir užtikrinti, kad jie sukurtų ir apsaugotų svarbias kūrybiškų santykių ir reflektuojančių pokalbių erdves.

Praktikoje, lyderiai turi pakeisti savo įpročius – deja, nors daugelis iš mūsų nori palaikyti pokyčius, dažnai norime tikėti, kad kiti turi keistis labiau nei mes. Megan darbas tiesiogiai nukreiptas į šį mitą ir veda lyderius į pragmatišką įpročių keitimą.

Megan daugiausia dėmesio skiria tam, kaip sukuriame sąlygas transformuojančiam dialogui darbe, o jos tyrimai apima lyderystės, pokyčių, dialogo ir sąmoningumo sričių sąveiką. Ji patenka į pasaulinio verslo mąstytojų „Thinkers50“ reitingą ir žurnalo „HR Magazine“ įtakingiausių mąstytojų sąraše. Svarbu tai, kad ji yra dviejų nuostabių paauglių dukrų mama, kurios reguliariai tikrina jos dėmesingumą ir dialogą.

Jos darbo pavyzdžius ir kontaktinius duomenis galite rasti www.meganreitz.com arba „LinkedIn“ linkedin.com/in/meganreitz

Ari
Wallach

„Jau daugiau nei 20 metų esu futuristas. Kai pradėjau, sėdėdavau su žmonėmis ir sakydavau: „Pakalbam kaip viskas atrodys po 10, 20 metų“. Pastaruoju metu pastebiu, kad laiko horizontas vis trumpėja ir trumpėja. Prieš kelis mėnesius susitikau su įmonės vadovu, kuris sako: „Man labai patinka galvoti apie ateitį. Noriu pakalbėti apie ateinančius šešis mėnesius“.

Turime daug problemų, su kuriomis susiduriame. Tačiau problema ta, kad negalime jų išspręsti naudodami mąstymo modelius, kuriuos dabar naudojame jas spręsti. Mes tik pakalbame apie ilgalaikius tikslus, bet čia pat pasičiumpame nereikšmingas trumpalaikes užduotis. „Trumpalaikiškumas“. Tiesa?

Ari Wallach yra futuristas ir socialinių sistemų strategas. Jis yra „Longpath Labs“ įkūrėjas ir direktorius. Tai think-tank’as, skirtas ilgalaikiam žmonių, organizacijų ir visos visuomenės mąstymui ir elgesiui, siekiant užtikrinti žmonijos klestėjimą per ateinančius šimtmečius. Ari yra knygos „Longpath: Becoming the Great Ancestors Our Future Needs“ autorius. Ari Wallach taip pat yra Niujorke įsikūrusios strateginių inovacijų konsultacijų bendrovės „Synthesis Corp.“, kurios klientų tarpe tokios įmonės kaip CNN, „Volkswagen Global“, JT pabėgėlių agentūra ir JAV valstybės departamentas, įkūrėjas ir generalinis direktorius.

Gianpiero
Petriglieri

F**k Technocrats!? An Invitation to Humanize Organizations

Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžiame darbe, tačiau dauguma žmonių daugumoje darboviečių nekenčia savo darbo. Šiuolaikinė organizacija išsunkia žmones ir juos išspjauna. Keletas laimi, daugelis pralaimi. Vadovas: stabdis ar variklis? Kaip dažnas vadovas tampa „silpnąja grandimi“? Kaip galime sukurti organizacijas, kurios nebūtų įkalintos biurokratiniuose žaidimuose ir kuriose darbuotojai nesijaustų įkaitais?

Gianpiero Petriglieri yra INSEAD organizacinės elgsenos docentas ir lyderystės bei mokymosi darbo vietoje ekspertas.

Jo apdovanojimus pelnę moksliniai tyrimai analizuoja, ką reiškia būti ir ko reikia lyderiui. Gianpiero ypač domisi vadybos raida ir praktika „klajokliškojo profesionalumo“ (angl., „nomadic professionalism“) amžiuje, kai žmonės sieja save su atliekamu darbu, bet nori nepriklausyti organizacijoms, o autentiškumas ir mobilumas pakeitė lojalumą ir tobulėjimą, kaip sėkmės požymį. Savo darbu jis siekia humanizuoti lyderystę šiame amžiuje. Gianpiero veikla leido jam užsitikrinti vietą tarp 50 įtakingiausių vadybos mąstytojų pasaulyje, Thinkers50.

Dr. Elke
Geraerts

Neuromokslininkė, psichologė, HARVARD, ST. ANDREWS, MAASTRICHT ir ROTTERDAM universitetų mokslininkė

Begalinis smalsumas ir aistra žmonėms – tai bene geriausiai apibūdina Elkę. Šis unikalus derinys greitai paskatino klestinčią akademinę karjerą. Turėdama psichologijos mokslų daktaro laipsnį, Elke užėmė įvairias pareigas Harvardo, Sent Andrewso, Mastrichto ir Roterdamo universitetuose, kur solidžiu moksliniu darbu patraukė tarptautinį dėmesį. Šiuo metu ji yra Gento universiteto profesorė. Savo mokslinių įžvalgų apie psichinį atsparumą pagrindu, ji įkūrė kompaniją „Better Minds at Work“, tarptautinė konsultacijų bendrovė, kurios tikslas – ugdyti darbuotojų protinį atsparumą, lyderystę ir talentą, dabar ją sudaro daugiau nei septyniasdešimt psichologų, gydytojų ir konsultantų.

Didelis jos proveržis įvyko su bestseleriu „Mentaal Kapitaal“ (Mental Capital; 2015). Ši knyga, kuri jau išleista penkioliktą kartą, neseniai buvo pristatyta tarptautinėje rinkoje anglų kalba pavadinimu Better Minds ir kinų kalba 好主意. Ji taip pat parašė knygas „Naujasis protas“, „Autentiškas intelektas“ ir „Psichinis atstatymas“. 2024 m. rugpjūčio mėn. ji išleis naują knygą „Focus is the New Gold“.

Jamie
Susskind

Ar kada važiavote „zuikiu“? Ar kada nelegaliai parsisiuntėte filmą ar dainą? Ar kada mokėjote „be sąskaitos“ meistrui? Ar kada viešbučio bufete prisidėjote maisto daugiau nei suvalgysite, tik tam kad pasiimtumėte su savimi?

Trys ketvirtadaliai žmonių tvirtina, kad darė bent vieną iš šių dalykų. Ne dėl to, kad jie godūs, bet todėl, kad turėdami laisvą pasirinkimą, gal ir veikdami įstatymo pakraščiuose, žmonės nusprendžia kartas nuo karto pasielgti… neteisingai.

O dabar kitas scenarijus. Jūs paprašote savarankiškai vairuojančio (self-driving) automobilio viršyti leistiną greitį, automobilis atsisako. Jūs paprašote trumpam sustoti neleistinoje vietoje, tik tam, kad paimtumėte pirkinius nešančią žmoną, automobilis atsisako. Jus vejasi policijos automobilis su švyturėliais ir dėl kažkokių priežasčių jūs nenorite sustoti, automobilis nepaiso jūsų noro ir sustoja. Taip yra teisinga, tačiau…

Kas turi galią nuspręsti? Kiek laisvo pasirinkimo turi žmogus? Kokia demokratijos, politikos ir visuomenės ateitis?

Advokatas Jamie Susskind yra bestselerių „The Digital Republic: On Freedom and Democracy in the 21st Century“ bei Evening Standard ir Prospect metų knyga išrinktos „Future Politics: Living Together in a World Transformed by Tech“ autorius. 2019 m. „Future Politics“ gavo Estoril Global Issues Distinguished Book apdovanojimą.

Mehran
Gul

Mehran Gul analizuoja naujausias inovacijų bangas, kuomet tolstame nuo sistemos, kurioje dauguma inovacijų gimsta JAV ir surenkama Kinijoje, prie sistemos, kurioje milijardų dolerių vertės įmonės „dygsta“ tokiose valstybėse kaip Kinija, Izraelis, Pietų Korėja, Singapūras ar žemyninė Europa, o inovacijos tampa daug globalesniu žaidimu.

Vietos, kuriose inovacijos gims ateityje, labai skirsis nuo tų, kur naujovės atsirado praeityje. Tai taip pat reiškia, kad pamatysime įvairius požiūrius į technologijas. Tarkime, AI paremtos technologijos iš JAV skirsis nuo panašių technologijų, kilusių Kinijoje ar Izraelyje. Jose atsispindės šalių kultūra ir įsitikinimai, kaip ir su, pvz., automobiliais: vokiški (kaip ir vokiečiai) žinomi kaip patikimi ir praktiški, tuo tarpu itališki (kaip ir italai) niekam nenusileidžia savo dizainu.

Ką daro technologijų ir verslumo hub‘ai visame pasaulyje, kad galėtų konkuruoti su labiau įsitvirtinusiais varžovais? Kaip nauji įveikia senus, maži – didelius, silpni – stiprius?

Mehran Gul šiuo metu rašo knygą „The New Geography of Innovation“, kurioje aprašomas technologijų ekosistemų augimas už JAV ribų. Knyga paremta esė, kuri laimėjo Financial Times / McKinsey Bracken Bower premiją. Anksčiau jis yra dirbęs Pasaulio ekonomikos forume ir Jungtinėje nacionalinėje pramonės plėtros organizacijoje (UNIDO).

Ken
Hughes

Kaip užkurti inovacijų variklį: kūrybiškumas ir rizika

Visos organizacijos sutinka, kad kūrybiškumas ir naujovės yra verslo sėkmės degalai. Problema ta, kad daugumai organizacijų nepavyksta paskatinti šio kūrybiškumo, todėl inovacijų ratas nustoja suktis. Kaip užkurti inovacijų variklį?